įsmegti

1 įsmègti intr. 1. BzF173, Š, Rtr įsmigti, įsibesti, įstrigti: Įsmẽgo vinis į koją Krš. Į kaulą adata yr įsmẽgusi Rdn. Rakštis į delną įsmẽgo KlvrŽ. Ta vinė įsmego, o surūdėjusi buvo Dov. Skeveldra įsmẽgo rankoj Brž. Žuvies ašaka įsmẽgo į stemplę J. Nuplėšę batą, rado kulką letenoje įsmegusią Žem. Peilis praslydęs į sieną įsmego Sz. Giliai, į pačią šerdį, įsmego kirvis, ir eglutė tik trekšt – sudejavo ir žemėn parvirto J.Balč. Ji (lazda) nupuldama teip giliai į žemę įsmego BsPI97. Strėlė lėkdama į sieną įsmẽgo K. Tavo strėlos in mane insmegtos laikosi BPII86. ║ tr. įsivaryti (pašiną): Įsmegau dagį, ir paputo koja Šts. Esi rakštį kur nors įsmegęs LTR. 2. sulįsti gilyn, įklimpti, įgrimzti: Akmuo įsmẽgo į žemę, t. y. įsileido J. Ratai insmẽgę OG319. Aš kapt sau su ranka, ir įsmego į smegenis visi mano pirštai BsPII93. Nešė velnias iš pat pašelmenio [senį], kad drožė [į vidurį klojimo], ir įsmego kojos aukščiau kelių į klojimo padą (ps.) Sml. | Jis vėl įsmego (giliai atsisėdo) į krėslą, ir jie ilgai tyliai sėdėjo rš. Saulė jau pusiau įsmego į vandenį J.Balč. | prk.: Jis visas skolon įsmẽgęs (labai prasiskolinęs) Rgv. ^ Vokiečio nė balso, rodos – į žemę įsmego Žem. ║ staigiai įkristi: Tigris, išgirdęs paršelio kvykseną, šoksta jį pagauti, tuo tarpu įsmenga pridangon Blv. 3. įdubti: Sublogo mažytis, išdžiūvo, įsmego akytės A.Vien. Paakiai įsmegę, pajuodavę rš. Veido įlinkmės daugiaus aiškios, neįsmegusios rodės S.Dauk. Ugnikalnio dugnas įsmenga rš. 4. supulti, susislėgti: Žemė įdžiūvus, įsmẽgus, niekas neauga Kt. 5. prk. įsmigti, įsiremti (apie akis): Akikės kaip tikrai vaivorukai įsmẽgusios LKT90(Rt). Kas da gražumas, suderėjimas žiedų! Kai pažiūri – net širdis apsąla! – kaip čia nepasiners, neinsmègs akys BM61(Dbk). 6. prk. įsprukti, įsmukti: Nuvažiuotumėm ne tokioj dienoj, tai bent krautuvėn įsmègtumėm Skp. Kad tik įsmègt iškadon! Kp. ║ pradingti: Kur tu taip ilgai buvai įsmẽgęs? Š. Katro višta da įsmeñga (pasislepia), to da atlieka Kp. 7. prk. įsigerti, įsisunkti: Ligonio smarvė įsmego į drabužius Šts. 8. prk. patikti: Aš aną pamačiau, ir ana man įsmẽgo Prk. 9. įsmigti (į atmintį), įstrigti: Motinos žodis įsmenga į kūdikio atmintį TS1901,4-5b.

◊ į gálvą (galvõn, galvojè) įsmègti Prk likti įsidėmėtam, įsiminti: Tas mezginys įsmẽgo į gálvą Šts. Viena mintis buvo sunkiai man įsmegus galvon J.Jabl. Atvykau pamatyti ir kitas dar iš gimnazijos laikų man galvon įsmegusias vietas A.Vien. Žodžiai kaip vinys įsmego mano galvoje Vaižg. Tie žodžiai įsmego į galvą M.Valanč.

į šìrdį (dū̃šion) įsmègti

1. labai paveikti, įsiminti: O Viliui ji (pastaba) įsmego taip giliai į širdį, kad jau, rodos, niekada nebeišdils I.Simon. To rašytojo žodžiai kiekvienas įsmengąs jai į širdį Žem. Kristaus žodžiai širdysa jų kaip smegte buvo įsmegę BPII27. Lakštingalės balsas skamba, ūžia par krūmus ir vis kiteip mainos, ir vis dūšion intsmeñga – lyg Lietuvos dainos A.Baran.

2. patikti: Anam yr įsmegusi į širdį Petronė Dr.

nors į žẽmę įsmèk labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos norint į žemę įsmek LTR(Plt).

\ smegti; įsmegti; nusmegti; pasmegti; parsmegti; persmegti; prasmegti; prismegti; susmegti; užsmegti